- lalauninkas
- lalauniñkas (-nỹkas Vrn), -ė smob. (2) J, Vl, laláuninkas (-nykas Alv, Dglš) (1) Dsn; DvD79 1. psn. kas lalauja per Velykas: Laláunykai – ką gieda pirmądien Velykų po sniedonei Brsl. Čėsai jau mainos: lalaunykai jau išsivedė Kls. Jau išejo lalaunỹkai lalauti Rtn. Ot jau giedi išgiedi – kap Velykų lalaunỹkas Lp. Lalauninkų prastas pelnas KlvD3. O ar lauki tokių svečių? Tokių svečių, lalauniñkų? JD311. 2. FrnW338 kas garsiai šneka, klega, triukšmauja.
Dictionary of the Lithuanian Language.